BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Saulės nėra, užtat debesų yra

Aš nesuprantu, kodėl geriems žmogiams nutinka baisūs dalykai. Na, kad pour example ir aš – tokia gera, tokia gera ir niekam nieko blogo nepadariusi: nei aš ką kada nors nužudžiau (nors norėjau), nei pavogiau (nors galėjau), o ir namo nei sykio neščia negrįžau. Ir man vis tiek nutinka negerų dalykų. Čia matyt tik todėl, kad žmogiai ne visi tokie geri. Arba jie geri, tik patys to nežino ir todėl sau leidžia elgtis ir negerai. Ak, tas nežinojimas!

Bet apturėjau progos viena pabūti. Čia aš sumaniau prisiminti paskutinį sykį, kada buvau ką nors veikusi viena. Ir atmintis mane apvylė. Tuštuma. Ir vaikščioju sau viena gatvėmis. Ir keista taip. Ir nesmagiai visai nesijaučiu, o ir kiti žmogiai dažnai po vieną prasieina. Ir nieko. Ir niekas manęs neklausia, kur aš draugą pamečiau, kad viena sau esu. Ir tikrai nieko tokio.

Bet nuotaika buvo labai prasta. Oi, labai.

Kavinėje visą amžinybę nesulaukiau net meniu. Automobilis čiut nepervažiavo kiaurai. O balandžiai, tos skraidančios miesto žiurkės, privertė susilenkti, kad tik skalpo skrisdami  man nenuneštų. Ir kilo mintis, kad gal tiesiog aš šiandien esu nematoma. Juk visą dieną niekas su manimi nesisveikina, niekas neišgirsta, niekas nesišypso. Ir pradėjau galvoti, kad būtų labai smagu naudotis savo nematomumu ir ką nors gero, oi ne, geriau – ką nors blogo padaryti! Ir nuotaika išsyk pakilo. Paskui, man regis, net šyptelėjau.

Ir viskas sugriuvo.

Praeidama pro bobutes buvau apkalbėta, sako viena kitai: “Va, pažiūrėk kokia daili mergaitė”. Apsižvalgiau. O aš tai nieko nematau. Eilėj užkalbino kažkoks vaikinas. Aš žiūriu į jį tokiu žvilgsniu, maždaug “aš-šiandien-nematoma-ar-nematai“ ir tikiuosi, kad jis moka jį perskaityti. Ir paskui, jau visai paskui pribėga šuo. Jis, vargšas daiktas, aišku nežino, kad aš nemėgstu šunų. Ypač pribėgančių šiaip. Ir žiūri jis į mane. Ir žiūriu aš į jį. Ir suprantam abu, kad vienas kitą matom. Ir suprantu aš dar ir tai, jog nebesu nematoma. Jog baisingai įdomi pasidariau bet kam ir daug kam. Ir būtent tą akimirką, kai mano pačios sumanymai ir mintys pasidarė įdomios man pačiai.

Patiko (9)

Rodyk draugams

Komentarai (2)

  1. Savotiškai pavydžiu… Norėčiau aš pabūti nematomu, o tai mane taip mato, kad jau nežinau ir kur slėptis :).

  2. Nu tai visus visi mato. O jei trukdo, nes IR mato, IR dar kalbina - tai gi receptas: būk nelaimingas/piktas/agresyvus - tai gal bent niekas nekalbins.
    Man padeda.

Rašyti komentarą