BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Piliakalniai nesunešti

Jei nuoširdžiai nebeapima nuoširdi panika kažkokioj tai lovoj, kažkokioj tai šaly, kiekvieną kartą, kai atsibundi, tai jau atsibūta. Tikrai. Bet šiaip Londonas priima svetingai. Tik nevisai taip, kaip lietuvis tą svetingumą suprastų: kotletų ant stalo nepatiekia. Blogai. Gėrimais taip pat reikia pasirūpinti pačiam. Labai blogai. Ir apnakvyndinimas negarantuotas. Ir už viską susimoki pats ir labai savarankiškai. Ak, labai nesvetingas miestas. Tarkim.
Tikėtis, kad Londonas apskritai bus panašus į Lietuvą – tokią pagyvenusią, mažutę bobutėlę su raugintais kopūstais kaip garnyru prie visko ir siūlomom atrakcijom, tokiom kaip pasivaikšiojimu takais – nereikia. Čia ir todėl, kad svečių šis Seras Londonas sulaukia kasdien ir daug, neišgali visų sužiūrėti, ir dar todėl, kad pats jis vienas, būdamas didelis Seras, yra didesnis už mūsiškę senyvąją bobutelę ir kitas dvi Baltic States kartu sudėjus. Todėl nereikia manyti, kad jis pasikėlęs, jei kada iš aukšto pasižiūri, tai tik todėl, kad jam tiesiog iš aukštai žiūrisi.
Ir oru geru rūpinasi sutinkant. Nors šeimininkas maivosi (turbūt) prieš kiekvieną, tad kliedi, kad ak, čia šiaip jau lietinga paprastai, čia jūs atsivežėt tą giedrą dangų ir malonią šilumą. Užtat net man, žmogiui, kuriam sakoma “nelėk“ ir “palauk“ dažniau nei kiti malonūs žodžiai, leidžia pasijusti flegmatiška būtybe. Kylant ir leidžiantis eskalatoriais lipinėju ir aš, bet taip lėkti dar neteko. Ir nebenoriu, kad tektų, nes jausmas toks, kad tampi iliustracija posakio “galvos netekęs“, nes nuosavos kojos arba tiesiog žmogių srautas nuneša kūną, bet galva su visom kažkiek protingom ir kažkiek neprotingom mintim pasilieka ten, ant laiptų, koridoriuose, gatvėse, tarp kitų žmogių. Ir pagrindinis uždavinys tampa likti su savimi pilna: kad rankos ir kojos dirbtų sutartinai, galva su visu skalpu - ant kaklo.
Užtat Seras L gali teikti pasiūlymų daug pamatyti, susipažinti, pasijausti absoliučiam kosmopolitui, tikram pažįstamam, draugautis netgi. Ir gali nesiūlyti, bet vis tiek, jei tik nori ar kitaip tau nesinori, lygiai taip pat sėkmingai, tik žymiai paprasčiau, gali pasijausti atsilikėlis. Ar bent jau čiut čiut atsiliekantis. Nes kaip ten bebūtų, jei sapnuojasi lietuviškai, tikėtina, jog esi augintas tos bobutėlės su cepelinais vienoj rankoj ir kryželiu siuvinėta nosinaite šluostyt tau veidelį, kitoje. Ir gerai. Nes gerai visaip, jei tik taip tenkina.

Patiko (9)

Rodyk draugams

Komentarai (6)

  1. Labai išsamus pono L portretas (gal reikėtų sakyti “sero”, ale kažkaip liežuvis neapsiverčia dėl ten įsikūrusių tautiečių ir kitokių -iečių) :
    )

  2. O aš tai galiu drąsiai :) Ir nei vieno fu žmogiaus nesutikau - nei lietuvio, nei kokio kito. Tikrai. Visi, aišku, su savais niuansais, bet apvalint į vieną ar kitą pusę - teigiami ir ten žmogeliai.
    Teisybės dėlei reikėtų paminėti, kad rytiniam Londone aš nesilankiau, tas tai taip :) Bet tie, su kuriais bendravau aš - dirbantys arba tiesiog jau nebe (jiems jau dirba kiti :)), studijuojantys. Tai man gal todėl susidarė įspūdis, kad ir londoniečiams neturėtų būti baisu išgirsti, jog aš iš Lietuvos. Ir netgi susirodė, jog tikrai nebuvo :)

  3. inas:

    Ginčytinas tas miestas… gal, bet nemanau, kad verta, nes jis turi tokio žavesio, kokio nerasi niekur. (čia nekalbu apie miesto urbanistiką, bet kalbu apie patį miestą). :)

  4. Net nesiginčiju, jog ginčytinas :)
    Užtat manau, kad taip ir turi būt, visi didmiesčiai tokie.

  5. jau siunčiau komentarą, bet kažkaip čia taip kažkas mat nesigavo, teks rašyti iš naujo.
    tai va, dievaži, aš irgi pas serą L noriu noriu noriuuu.
    Ir dabar jau aišku, kur buvai pradingusi, Miga… smagu matyti vėl. :)

  6. Pastikrint orus galima http://orelis.info/ orai atnaujinami kas dien, tad informacija pateikiama tik naujausia.

Rašyti komentarą