BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

pirmas vs paskutinis

Jei būčiau blog‘o įrašas, būčiau apie save.

Jei būčiau miestas, būčiau Vilnius, perspektyvus, kada nors tapsiantis Europos kultūros sostinė.

Jei būčiau knyga, būčiau pseudomeilės-pseudonuotykių romanas, svajojantis tapti medicinos vadovėliu.

Jei būčiau spalva, būčiau melsva, norinti kada nors būti ryškiai geltona, ar bent jau chaneliškai juoda.

Jei būčiau apavas, arba aukštakulniai vairuojant automobilį būčiau, arba botai per balas.

Jei būčiau noras, tai - išsimiegoti, jei būčiau didžiausias noras, tai dar ir susapnuoti.

Jei būčiau vėjas, būčiau rytvakarių. Ir viskas.

Jei būčiau žurnalas, būčiau dvylikametės savadarbis iškarpų Vogue, greičiausiai „Vogue Germany“. Jei ne dvylikamės, tuomet ekonomikos žurnalas. Apie ekonomiką.

Jei būčiau augintinis, būčiau vaiduoklis, kažkada miręs devyniom sekundėm vėliau nei šeimininkas.

Jei pasisektų būti skaičiumi, tai tikrai tikrai būčiau devyni – vienas laiptelis iki dešimt, bet pakankamai status, kad netapčiau dviženklis.

Jei būčiau kupiūra, tai – Vydūnas. Nesikuklinant.

Jei miestelis būčiau, tai 95-ųjų Skuodas žinantis, jog greit, jau visai greit, Schengen‘o dėka nebebus pasienio.

Jei būčiau astralinė projekcija, tai tik apie mane nieko nenutuokiančio žmogaus.

Jei būčiau mėnuo, būčiau gegužė, nesulaukianti lapkričio, jo baisiai nekenčianti, bet vis tiek laukianti.

Jei būčiau šventė, būčiau gimtadienis, amžinai konkuruojatis su Kalėdom ar Naujaisiai dėl svarbiausios metų šventės vardo.

Jei būčiau šalis, tai Lietuva. Siekianti būti geresnė.

Jei būčiau jausmas, būčiau akimirkos, užsitęsiantis dar vieną ir taip užimantis kitos akimirkos laiką.

Jei būčiau pastatas, būčiau loft‘as, toks kažkada buvęs gamykla, paskui uždaryta, norėtas nugriauti, bet pamirštas. Dabar gyvenamas, bet su visose savo sienose, lubose, grindyse talpinantis tonas asbesto.

Jei būčiau rūšis, būčiau kasdieniška, sutinkama kiekvieną dieną, tačiau nesutinkanati, kad jos nereikėtų įrašyti į Raudonąją knygą ir taip apsaugoti nuo išnykimo.

Jei būčiau medis, būčiau pakėlės. Kiekvieną kartą, pamatęs, praeinatį žmogų, žvėrį arba žmogų-žvėrį, pagalvojantis, jog nekristų turbūt taip į akis, jei augtų taip paprasčiau, tiesiog tarp kitų medžių, kokiame pušyne.

Jei būčiau vardas, tai koks mitologizuotas, iš pasakų ar tautosakos, bet prašant ištarti jį garsiai, prisistatant naujam žmogui, būčiau vis kitas.

Jei būčiau priemonė, tai būčiau antistatikas. Žiemą, pavasarį, vasarą ir rudenį juo būčiau.

Jei būčiau klausimas, tai būčiau kylantis iš atsakymo. Jei būčiau dažniausias savo pačios klausimas, tuomet – „Koks skirtumas (tarp…)?“

Na, o jei būčiau blog‘o įrašas, tai būčiau apie save. Tik pabaigoje prisiekčiau visais šventaisiais, jog tai apie mano pažįstamos kaimyno pusbrolio tetos devinto vyro, šiuo metu gyvenančio Stoholme nesantuokinę dukrą. Ne, tikriausiai, paskyčiau, kad apie sūnų.

Patiko (29)

Rodyk draugams

Komentarai (9)

  1. Jei būtum? Man atrodo, kad esi…

  2. Nu gi nesu aš nei šventė, nei priemonė :D

  3. Labai labai patiko :)

  4. Ar aš tau neminėjau, kad esi labai išradingas žmogutis?
    Super įrašas. :)

  5. Labai įdomus įrašas :) Koks sutapimas, aš 95-tais metais pirmą kartą lankiausi Skuode su darbo vizitu. Sėkmės ir laukiam įdomių įrašų :)

  6. Man labai smagu, kai gražiai pakomentuojat :) Ačiū!

    GLUOSNI, o aš šią vasarą ten lankiausi :) Paskutinįsyk ir buvau tik 95-aisiais, dar pasienio aiški riba buvo, o dabar jau net boškteliai nunešti. Ant lieptelio stovi ir net nežinai, ar jau užsieny esi :)

    P.S. šitas įrašas turėjo būti pirmas blog’e. Bet taip ir nepaleidau :) Paskui turėjo būti paskutinis, bet gal ne. Dabar taip galvoju :)

  7. Tavo įrašas labai primena mano patį pirmąjį pirmąjį susidūrimą su rašymu ;) sėkmės. Mano kelias su plunksna prasidėjo nuo panašaus įrašo, bet viliuosi, kad Tau seksiS geriau :)

  8. Ačiū :)

Rašyti komentarą