orai.RytasVakare

Baisios dienos ši ir ana. Mano netekties skausmą gali suprasti tik tie, kurie patys vairuoja. Kiti sakys: na ir kas, yra tokių, kurie niekada į automobilį nesėda tam, kad pavažiuotų 50 metrų… Bet juk esmė ne pačiame galėjime būti be automobilio, bet negalėjime būti be jo. Mus jungė tas ryšys, kuris sieti gali tik geriausius draugus: prisiminimai, kai abi dar buvome jaunos ir gražios, protingos ir kartais nelabai, kai leisdavomės į nepatirtus žygius po pažįstamus ir nepažįstamus miestus, ieškodavome trumpiausių kelių kelionės tikslui pasiekti ir žaisdavome žaidimą „įrodyk, kad sugebėsi užvažiuoti ant …(pasirinkti norimą variantą)”. Ir meilė ta manoji ne vienpusė buvo. Kartais mano mašinytė veždavo mane tik gerų norų vedama, mito mano maldavimais, o ne benzinu iki pat automobilių maitinimo įstaigos.

O šiandien keliavau viešuoju transportu. Kažkaip neįtikino manęs pašalinių kalbos, jog tai bus baisi patirtis. Aš ką, ar nenormali, kad negalėčiau pavažiuoti dviejų stotelių troleibusu (atsakymai į šį klausimą nepageidautini) ? Kiti juk važiuoja. Kiekvieną mielą rytą. Ir didučiai, ir mažučiai. Mano pagarba, jums mielieji. Net ir tiems senukams, kuriuos dabar populiaru senjorais vadinti, kai jie patys į tave „mergpalaike” kreipiasi. Ir nesvarbu, jog stovi jie lunatiko Gedimino statulos pozoje: rankos į priekį ir nejuda, net paprašius pasitraukti.

Tad ką aš sužinojau, ko anksčiau nežinojau?

1. Tvarkaraščiai yra bulshit. Jei parašyta, jog troleibusas/autobusas bus 11.20, tai jis gali atvažiuoti ir 11.10,ir 11.30, ir bet kuriuo kitu laiku. Pasiklausiau, ką tai reiškia, jei nesulaukiu jo 15 minučių - „praleistas reisas” - taip vadinama.
2. Jei važiuosi mažiau nei keliolika stotelių ir dar piko metu („piko metas” yra rytas iki 10h, pietų metas iki 13.30h, ir dar valandos nuo 14h, kai baiginėjasi pamokos ir paskaitos iki pat vakaro, kai žmonės grįžta iš darbų) - nesėsk į viešąjį transportą, nes neišlipsi. Dude, aš tau sakau rimtai.Nuo pirmųjų durų, pro kurias tu turi įlipti, iki viduriniųjų, pro kurias tu turi išlipti, nenusigausi taip greitai. Nenusigausi iš vis, jei nenaudosi smurto ir jėgos. Troleibusas/autobusas yra atskira stichija, kurią reikia mokėti suvaldyti. Čia negalioja laiko ar tvermės dėsniai. Čia garsiai kalbama, baramasi, kažkas tau visąlaik šnopuoja į ausį, bet niekas nejuda tol, kol jam pačiam neprireikia išlipti. Jei esi 50 kg sverianti, silpna ir neagresyvi mergiotė - ieškokis kitų laisvalaikio praleidimo būdų.
3. Nepatartina pirkti bilietėlio pas vairuotoją. Nepatartina ir nepirkti, žinoma. Kontrolierių ir jų smurto veiksmų reikia prisibijoti, bet panieka, kurios susilauksi stabdydama(s) eilę, kad susimokėtumei už malonę naudotis šia paslauga - važiuoti kartu su savo miestelėnais, bus baisi, nepakeliama ir skaudi. Skaudi ne morališkai, bet praeiviai, turintys nuolatinius elektroninius bilietus tave stumdys ir kumščiuos. Iš esmės, tai tavo dėdos, jei pirmąsyk per 4553 metų tu įlipi į tą velnio aparatą (liaudyje troleibusu vadinamą) pirmąsyk (ir paskutinį) ir elektroninio bilieto tau reikia tiek pat kiek Savickiui apsaugos, o kioskelio tavo stotelėj nėra. Susirask kitą stotelę!

Aš jaučiu visa savo esybe, jog nuo šiol esu geresnis žmogus. Kiekvienas vairuotojas, mane praleidęs priešais save, išsukant man iš šalutinio kelio, tebūna palaimintas ir laimingas amžinai. O tas, kuris pargrįžta namo troleibusu, tegul randa namuose ramybę ir šilumą. Dar skanią vakarienę ir linksmus plepalus.

P.S. Ir dar kainos! Kainos!!! KPŠ? Jei gyveni mikrorajone ir reikia nukakti į kitą mikrorajoną - keliausi per visą miestą su dviem persėdimais. Bilietas be nuolaidų 2,50Lt x 3 ir dar grįžimas atgal - 15Lt!!! Crazy world. Mes su drauge, grįždamos namo naktį su taxi, iki 10lt mokam… Tai negi gali būti, jog besiperšanti mintis, jog savas automobilis yra praktiškiausias sprendimas, yra teisinga?

Gero kelio :)

Patiko (15)