BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nesėkmingi nemiršta niekados

Stovėjau čia visai neseniai prie savo senelių kapo. Ir ne, ne todėl jis yra, kad jie jau būtų mirę, stovėjom visi kartu. Sakiau, kad jie esantys vienintėliai pasaulyje žmogiai, didžiai trokštantys save pasilaidoti, kas yra gal šiek tiek, o gal ir nekiek neliūdna, ir vis tiek, o gal tik šiek tiek labai juokinga. Nes niekas sevęs nelaidoja. Taip jiems ir pasakiau. Ši garbė neišvengiamai bus man skirta. Jei viskas bus tvarkingai ir pagal taisykles, žinoma.

O taisykles mano seneliai mėgsta. Ir mėgsta prižiūrėti, kad viskas būtų pagal jas, tas, kurias patys sugalvoja. Pasiskyrė sau laidojimo vietą, užsirezervavo ir dabar yra patenkinti. Sakyčiau toks pasirinkimas priimtinas net ir man, nes atitinka ir visas manąsias taisykles – elgtis taip, kad būtum patenkintas.

Kiek save prisimenu, visada pykdavau, jog jiedu režisuoja savo mirtį. Konflikto įkarštyje senelė nuolat nukirsdavo, jog “visi miiršta seni”, o aš dar pridurdavau “jei pasiseka”. Bet negalima nepaminėti to, jog pykti neverta apskritai. Juk viskas visuomet būna pagal senelę, jos ir tik jos taisykles. Ir gyvena, kaip ji sako, taisyklingai. Taisyklingai ir myli mano seneliai vienas kitą. Kartais, kai užsimiršta, pavargsta ar mano, jog niekas nemato, apsikabina. Kai kas nors baisingai pasiseka, susimuša rankom, o jei nepasiseka, patapšnoja per petį.

Pati svarbiausia taisyklė – niekam pasaulyje negalima neteisingo žodžio pasakyti apie senelį prie senelės, ar apie senelė prie jo. Tačiau jei ir tiesa būtų neteisinga, pykčio jiedu nerodys prie svetimų.

Toks tas gyvenimas dviese, kai iš tiesų esi kartu. Ir susituoki tik iš išskaičiavimo ir paikystės – tai, beje, pasirodo esanti tobula darna. Niekad nebuvo slepiama, jog senelis vedė dėl to, jog sutiko gražiausią kada nors matytą merginą, o senelė todėl, kad jos sutiktasis buvo gražiausiasis pažinotas iki tol. Ir dar todėl, kad visos kitos baisingai norėjo būti su juo.

Apie režisūrą dviese, kartu, kai būnama kartu ne tik todėl, kad mylima, bet ir mylima todėl, jog esama kartu. Kai prisiima atsakomybė už kito skausmą, nelaimę, blogą elgesį ar nepripažinimą todėl, kad visa tai ir tavo nenuopelnas. Tik tada kito tavęs nuopelnai yra tavo pasiekimai. Kai kartu paprasčiau, kai supranti kaip nepaprasta: iš karto ir dėl to, kad “ak, kaip įstabu ir nepaprasta”, ir dėl “ak, kaip tikrai nelengva ir nepaprasta”. Tada teisinga, taisyklinga ir paprasta visada gyventi, kartais ir numirti ar režisuoti.

Patiko (16)

Rodyk draugams

Komentarai (10)

  1. Gražus įrašas :) Ypač patiko žodžiai ,, Kai prisiima atsakomybė
    už kito skausmą, nelaimę, blogą elgesį ar nepripažinimą todėl,
    kad visa tai ir tavo nenuopelnas”.

  2. Man malonu, Greta, kad tau gražu :)

  3. o čia tai laimingi žmonės. atsipūtę, kad ir su savo taisyklėmis. ;)
    man atrodo aš jiems pavydžiu nes jie moka gyventi pagal taisykles.
    taip gražiai:)

  4. Pavydėti negražu!!! :)
    Tai tu irgi būk laiminga, tada netgi labai gražu bus.

  5. Labai graži senelių meilė, atrodo, tokia būna tik knygose, o čia - tavo
    gyvenime!

  6. Mano skaitytose (tiesa, nedaug esu perskaičiusi, kažin ar bent
    tūkstantis būtų…), tai meilė knygose romantiška, beribė, sentimentali,
    amžina ir visokia ten tokia, kokios aš nelabai matau gyvenime. Ai, bet
    gal knygos ne tos. Arba gyvenimas :)

  7. Kokie bebūtų mūsų seneliai, jie yra mūsų seneliai ir tai turtas, tai
    mūsų šaknys, kažkas labai brangaus. :)

  8. Et, iškart prisiminiau savo senelius, kurių meilė man visada bus
    tobulos pavyzdys. :) Ačiū, kad priminei man tai, ką buvau
    pamiršusi…

  9. o mano senelis tai labai mylėjo mano močiutę ir taip labai mylėjo, jog
    tris metus ją visur sekiojo, o kai ji pasakė už jo netekėsianti, tai vos
    širdies smūgio negavo. Ir, aišku, po to jau taip susiklostė, jog močiutė
    už senelio vis dėlto ištekėjo, nors ir sakė to nedarysianti. :}
    Tik gaila, jog pati šią istoriją girdėjau tik iš močiutės pasakojimų, mat
    pats senelis mirė man dar negimus. :(

  10. inai, vat ir nesutinku. Visiškai ir absoliučiai. Čia dėl “kokie bebūtų”
    dalies :)
    Pieštukėli ir derva, seniai seniai (čia prieš kokius 8 metus), kai
    buvo tik viena pašnekesių apie gyvenimą laida, jos anonse
    skambėdavo: “kiekvienoJūsų istorija verta pasakojimo” :)

Rašyti komentarą