BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Mundus vult decipi

Oras geras. Kartais vėsu, kartais ne. Žada lyti, kai nelyja. Kartais ne.

…………………………………………………………………………………………….

Nepasitarusi su protingais žmonėmis, aš retai kada išsidirbinėju. Na, bent jau savęs tai visuomet atsiklausiu. Ir į pasiteiravimą, ko tikrai tikrai nereikėtų rengtis, einant į varžybas, sulaukiau atsakymo – pižamos. Ok, pižamos nesirengiau, nes šalta biškutuką su ja būtų. Kitas variantas buvo kažkas á la White tie Dress code.

Ir įžygiavau, veik įplaukiau su ilgiausia ir puošniausia suknele pasaulyje. Tam pasaulyje, kuris egzisrtuoja mano drabužių spintoje. Esu aš girdėjusi apie mergaites, kurioms ir šiaip ir taip kartais, o kartais ir dažniau nei kartais, prasilenkia idėja, kur eina su mintimis, kaip apsirengti. Bet aš tai nelabai iš tų, tarsi. Greičiausiai čia bus man pirmas kartas. Ir ak, kokia jauna visgi esu, jei ir man dar pirmų sykių tebebūna!

Ir viskas tik dėl visiško neįsivaizdavimo, kaip dar stipriau parodyti, kaip stipriai man dzin tas krepšinis. Išmaldautas dėmesys ir tik tiek. Nes buvo čia kažkada, jog gėles bijodavau namo parsinešt, mat ak, kaip baisu – suerzinsiu, o gal(!) - o ne(!) - o kaip baisu(!) – dar ir įskaudinsiu.

Trečią savaitę gėlės merkiamos visai matomoj vietoj. Ir visas tris savaites, atrodė visgi, kad jos nematomos. Tik apsireiškimas „šitos jau nuvyto, vazą gali atlaisvinti“ pareiškimu pareiškė, jog reiškinys egzistuoja. Tik, o, egzistencija, kokia tu vargšė!

Patiko (8)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą